priegonkis

príegonkis sm. (1), prýgonkis (ž.) (1) Mžk, Ms, Trš, Klm, Rs, Erž 1. Jd, Sdr, Kš, Žml, Ign atviras, be stiklų priebutis: Ankstesnės statybos namai būdavo su priegonkiais – stogelis, paremtas keturiais stulpeliais rš. Pats nuėjo, kaip ir pirma, prie priegonkio ir atsigulė MPs. Buteliukas stovi príegonky ant lentynėlės Nj. 2. NdŽ vieta priešais priebutį. 3. priebučio laiptai: Išplauk gonkas ir nuvalyk priegonkį, kad nei dulkelės ten neliktų Ps.